sausvirbis

saũsvirbis sm. (1) žr. sausavirbė 2: Girio[je] yra daug saũsvirbių J. Usnys kaip saũsvirbiai – tokios vešlios Šts. Pavėlavom rauti: linai išejo į saũsvirbius (galvos nubyrėjo) Nt.